E FSHEHTA E NJE VRASJEJE

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

E FSHEHTA E NJE VRASJEJE

Mesazh  muratori prej 2008-11-20, 7:45 am

Tregim nga GĖZIM STRORA



Nuk ėshtė hungėrrimė, as klithmė e njė kafshe tė plagosur qė vjen nga jashtė. Ka mėse dy ditė qė spitali ka zėnė veshėt. Thirrja del e thatė, e ējerrė si oshėtimė nga njė hon ku digjen shpirtra. Pacienti ėshtė njė plak nėntėdhjetėvjeēar. Nuk vuan nga asnjė lloj sėmundje. Doktorėt kanė pėrcaktuar diagnozėn “vdekje nga pleqėria’’por, ai nuk jepet. Thėrret pa pushim, pa asnjė shkak klinik, megjithėse i kanė shtuar njė dozė tė vogėl morfine.

Kanė larguar tė gjithė pacientėt nga dhoma e tij, megjithatė drejtoria e spitalit ka ankesa. Zėri i tij honik, lėvizjet e pakta tė trupit, tė fytyrės kundėrmojnė tinėzisht hapėsirėn nė tė cilėn ndodhet. Fjala e vetme qė tha dje ishte: “dua njė prift tė rrėfehem”. U habit doktori qė e dėgjoi por, dhe gjithė tė tjerėt kur e morėn vesh. Pritej tė vinte nga ēasti nė ēast. Po pėrse kėrkon tė rrėfehet njė plak buzė vdekjes. Ēfarė fshihte ajo kufomė e zbardhur, prej nga del tėrė ai zė thatanik i pa ngjyrė, frymėkeq?

- Nuk ka gjė, -tha doktori, -do tė presim. Ndodh shpesh qė vdekja lehtėsohet pas njė momenti tė veēantė. Dhe Sartri i madh para se tė vdiste kėrkoi tė kishte pranė njė mėsues. Prania e njė njeriu shpirtėror e lehtėson vdekjen, zbut ndjenjėn dhe ul ritmet e sistemit nervor qė mbajnė gjallė zemrėn.

Doktori po vėshtronte lulishten plot me karafilė i pėrhumbur nė misterin plak, kur hapat e priftit prishėn qetėsinė.

- Mirėseerdhėt hirėsi

- Mirėse ju gjej, -u pėrgjigj prifti,-pėrse mė kini kėrkuar?

- Pacienti ėshtė njė plak nėntėdhjetėvjeēar, kėrkoi tė fliste me ju. S’mund tė them sa do tė jetė nė gjėndje tė bisedojė ose le tė themi mė mirė, tė rrėfehet

- Nė ē’dhomė ndodhet?

- Hirėsi, kam mirėsinė t’ju ēoj unė deri nė dhomė,-tha doktori.

Thirrja kishte pushuar. Nė spital ka pllakosur qetėsia. Ishte hera e parė qė ndodhte njė gjė e tillė. Ndoshta shpirti i ndjeu hapat, afrimin e tij. E kapi pėr dore dhe ai ashtu siē krijohet syri i kaltėr pas hedhjes sė gurit nė ujė, hapi sytė.

Lėkura e akullt u tkurr fort. Njė buzėqeshje hollake u shkri mbi buzėt e tij. Gjoksi, i burgosuri i plagosur, u ēlirua pak nga makthi i thirrjes.

- Ju lutem doktor mund tė na lini vetėm? -tha prifti

- Po, -u pėrgjigj doktori. Nxori stetoskopin nga bluza e bardhė dhe e vari nė qafė. Ishte ora e vizitave tek pacientėt.

- Hiiiirrrėėėėssiii-foli plaku duke lėvizur ngadalė buzėt mavi, -vdekja nuk do tė mė marrė pa u rrėfyer.

Prifti ishte kėrrusur i tėri mbi tė, kishte afruar veshin tek goja e tij. Ai ishte i bindur se plaku kish nevojė tė nxirrte atė ngėrē qė fshihte brenda prej kushedi sa kohėsh.

- Ėshtė njė histori e vjetėr e cila u kthye nė tragjedi. Njė grusht i vogėl, i butė, mė godet, mė lutet tė flas. Sytė ju mbushėn me lot. Dukeshin tė sinqertė.

Njė flutur shumėngjyrėshe, e vogėl, e dallueshme nga tė tjerat, kishte zėnė vend nė tavan e dukej se dėgjonte me kurreshtje tregimin e plakut.

Ai ishte fėmijė i bukur dhe i bėshėm. Dallonte nga tė gjithė shokėt e tij. Ishte vetėm dymbėdhjetė vjeē. Atė ditė plaku kishte zbėrthyer gjoksin e tij leshtor tė tejshkuar nga zjarri i brendshėm. Digjej si njė copė saharaje. Nė tavolinėn e shtruar si nė raste feste nuk mungonte asgjė. Kishte fshirė e pastruar mirė. Njė dhuratė e pazakontė qėndronte nė njė kėnd tė dhomės sė gjumit. Ishte dhurata mė e shtrenjtė qė kish blerė gjatė gjithė jetės sė tij. Kishte mė se tridhjet vjet qė jetonte vetėm. Pas vdekjes sė gruas ishte mbyllur i tėri si njė qiell shiu. Djali me nusen jetonin nė qytet tjetėr.

Prifti e kish ulur trupin mbi tė duke kėrkuar tė mos i shpėtonte asnjė fjalė. E vetmja ndjenjė qė lexonte nė lėkurėn prej vdekjeje tė tij ishte dėshira pėr tė zbrazur atė mal qė mbante ngarkuar prej vitesh. Gjoksi njerėzor ėshtė mali mė i lartė, qė mbart brenda tij ndjenjėn, tė ngarkuar me dashuri, armiqėsi e luajalitet.

“Uf, shtyhu pak ta shoh mirė”, -tha flutura dhe u ul mbi ballin e priftit. “Mos mė godit, -vazhdoi, -dua tė dėgjoj dhe unė historinė e plakut. Para shumė vitesh kam njohur njė fėmijė nė lėndinėn ku luanim por, pastaj ai u zhduk, nuk e pashė mė.

Prifti i njomi buzėn plakut e cila ishte pėrtharė.

-Kur hyri nė shtėpi, - vazhdoi plaku, - ishte i gėzuar. Kishte njė buzėqeshje tė ėmbėl joshėse. Nuk e di pėrse tek njerėzit e ėmbėl fati ėshtė mė i keq, mė i vėshtirė. Ai plak dashurinė e kishte zvėndėsuar nė urrejtje. “Gjysh kemi festė”, -tha djali, i cili ishte habitur me rregullin e pastėrtinė nė shtėpi. -”Dhuratėn nuk do ta hapėsh tani, -nxitoi tė thoshte gjyshi, -do ta hapėsh pėrpara se tė flemė. Sot bėn ftohtė, do tė flemė bashkė”.

Djali u kėnaq me darkėn. Hėngri e piu si asnjėherė tjetėr. Kur ai u shtri pėr tė fjetur gjyshi kishte pllakosur gulēin e tij mbi shishet me verė. Ndihej i kėnaqur megjithėse kur kontrollonte mendimin ndjenja e nėnshtrimit ndaj epshit i dukej mė e ėmbėl. Njė melodi erotike kish zėnė vėndin e pijes. Nė kasetė njė plak masturbohej. Dhoma ndriēohej nga drita e televizorit. Kur u fut nė krevat, djalin e kishte zėnė gjumi.

Ai nuk e ndjeu, flinte i qetė...

Nuk mun... de... m... mė.

- Jo, jo, duhet tė rezistoni, -thirri prifti, -dhe hapi derėn duke kėrkuar Doktorin.

- Hej plakush tani jemi vetėm, - tha flutura e cila kėrceu me tė shpejtė nga balli i priftit e u ul pėrballė tij, - dua tė mė tregosh ē’ndodhi mė pas. Mos ki turp. Pėr pak kohė do tė ikėsh. I bėri fresk me krahėt e saj, e pastaj e goditi me to fort nėpėr faqet e trasha e tė zverdhura. -Tani folė, po tė dėgjoj, mos ki turp, prifti ėshtė larguar. Plaku mori frymė thellė dhe vazhdoi: E tėrhoqi pas vetes. Ai digjej i tėri nga ngrohtėsia. Ishte njomzak. Ja uli mbathjet ngadalė. Pėshtyu mirė dorėn dhe e kaloi pėr tė njomur nė organin e vogėlushit. Ishte marrosur, asnjė ndjenjė nuk i thoshte tė kthehej mbrapsht. Njeriu duhet ta zotėrojė epshin sa e ka nė dorė, mė pas ai kthehet nė pėrbindėsh. - Ke tė drejtė, -ndėrhyri flutura, - kam qėnė nė njė rast tė tillė kur njė baba pėrdhunoi tė bijėn, por, le tė vazhdojmė bisedėn se sikur ka ardhur doktori me priftin. - Djali u zgjua i lemeritur kur ndjeu brenda trupit tė tij pjesėn e fortė. Bėri tė ēlirohej por, krahėt e fuqishm tė plakut e tėrhoqėn dhe njė herė fort. E mblodhi mėndjen, rrotulloi trupin dhe duke thirrur “Mos”, “Mos”, e goditi nė surrat me bėrryl. U ngrit tė ikte, por plaku e ndoqi mbrapa pėr ta kapur. “Ku shkon, ku shkon, asgjė nuk ka ndodhur”-thėrriste si bishė. Djali ju afrua tavolinės ku ndodhej dhurata e blerė pėr tė.

Sa vlerė ka njė dhuratė nė njė inēest tė tillė. E pa dhe ndjeu neveri. Neveria ėshtė dhe pėrbuzje, dhe urrejtje, kėshtu qė pa e parė se ē’kishte brenda e kapi dhe ja vėrtiti gjyshit nė trup. Nuk thirri. Shpirti duhet tė tė dhėmbė qė tė thėrasėsh. Por, qė tė thėrasėsh duhet tė kesh shpirt. -Mė pas ēfarė ndodhi, - nxitoi tė pyesė flutura. -Djali vrapoi tė dilte por, njė goditje nga mbrapa e rrėzoi pėrdhe duke i shkaktuar vdekjen. Flutura ndjeu keqardhje. I uli krahėt dhe e vendosi trupin pėrballė plakut, nė pjesėn e bardhė tė ēarēafit. - Popo ē’bėhet kėshtu-tha dhe po mundohej tė sillte ndėrmend ndonjė rast tė tillė nė fisin e fluturave. Plaku po ikte ngadalė. Ajo hapi fuqishėm krahėt dhe e goditi pėrsėri. -Mė thuaj plakush ē’ndodhi mė pas?. Donte tė dinte gjithshka. -Ē’bėri me djalin?. -Nė bodrumin e shtėpisė kishte njė krevat qė flinte gjatė beharit kur bėnte shumė vapė.

Djalit i pėlqente tė luante nė tė kur ishte i vogėl. Shpesh herė e zinte gjumi mbi krevat. Ai nuk e dinte qė pjesa e poshtėme do kthehej nė varr nė tė ardhmen. -Popo sa keq mė ardhka, -tha flutura-dhe pastaj vazhdoi;-vajza qė tė thashė jeton akoma. Nuk u martua kurė. U mbyll nė njė manastir larg, shumė larg qė kėtej. Shkoj pėrherė qė e shikoj. Ėshtė njė zgavėr e vėrtetė dhimbjesh. Shkruan nėpėr mure me thėngjij, ‘’Ē’ėshtė dashuria”, dhe nga poshtė pėrgjigjet: “Njė pėrdhunim”. Nė koridor u dėgjuan zėra. E goditi dhe njė herė plakun dhe i kėrkoi ti thoshte emrin e gjyshit tė djalit, ku banonte, ku ishte bodrumi varr. Priftit dhe doktorit i ishin bashkuar dhe djali bashkė me nusen. Ishin tė shqetėsuar. Ai po mundohej tu jepte kurajo sepse “jeta kėshtu e ka”. Qė pas humbjes sė fėmijės dymbėdhjetvjeēar, kjo do ishte humbja e dytė e madhe. Djali, tashmė nė njė moshė tė madhe kishte mbushur sytė me lot. Kur prifti vendosi dorėn mbi dorezė dhe e shtyu, flutura mbylli sytė e plakut, dhe me njė hapje krahėsh qė ato e bėjnė vetėm nė raste lumturie u vendos nė tavan. Ai si tė dyshonte tek ajo, i hodhi njė shikim tė vėngėr. ‘’Kot mundoi-tha ajo me vete, -ai sapo mė la amanetin e fundit, t’ju shpie tek djaloshi, , . Djali e kapi pėr dore. E ndjeu ftohtėsinė e tij. Largoi pėr njė moment ēarēafin qė i mbulonte gjoksin dhe u pėrkul ta puthte por, flutura kish hyrė midis buzėve e fytyrės sė plakut duke tundur fuqishėm krahėt. Nuk i bėri shpirti ta largonte. ‘’Mirė e ke, -tha me vete, -nuk puthet i vdekuri, , dhe ngriti kokėn. -Mė kėrkoi tė rėfehej, -tha prifti e mė pas vazhdoi;Po mė tregonte historinė e njė fėmije tė vdekur shumė vite mė parė. -Pastaj ē’tha?, ndėrhyri nusja. -Me sa kuptova do ketė vdekur pas pėrdhunimit tė, tė gjyshit tė tij. Djali dhe nusja u panė ndėr sy dhe ngritėn qė tė dy supet nė shėnjė mospajtimi. Ishte e pa mundur. Punojsit e morgut tė spitalit nuk vonuan. Prifti po ngushėllonte nusen me djalin kur flutura ju ul nė dorė. E pa me dashamirėsi por, ajo ngrihte dhe pėrplaste krahėt vazhdimisht. Djali nuk i hiqte sytė nga plaku deri sa punojėsit e ngritėn dhe e vendosėn mbi karocė. Ai do parakalonte para tyre pa thėnė asgjė. Flutura ulej e ngrihej nė dorėn e priftit. Nuk i durohej.

I hodhi dhe njė sy dhomės, serumit i cili varej i lehtėsuar. Ngriti dorėn dhe ashtu mbledhur grusht, preku me gisht fluturėn qė qėndronte mbi tė. Ajo nuk lėvzi. Kishte kthyer shikimin nga ai. E hante meraku nė se do ta kuptonte se ē’farė donte ti thoshte. -Hirėsi, -foli djali, -do dėshiroja qė tė shkonim bashkė nė shtėpinė e tim eti. -Oh bravo, bravo. Flutura hapi krahėt dhe e la dorėn. U ul nė supin e majtė tė tij. Kur mbritėn nė shtėpi u shkėput menjėherė, pasi vėshtroi ku ishte bodrumi, u fut nė tė. Hynte e dilte vazhdimisht. Priftit i tėrhoqi vėmėndjen kjo lloj sjellje e saja. Ju afrua dhe po e shoqėronte me bindjen se sjelljet e ē’regullta kanė tė fshehta. Ajo e kishte ndjekur qė nė spital dhe ai si njeri shpirtror ishte pėrpjekur tė kuptonte sjelljet e saja. Shkallėt tė cilat tė futnin nė bodrum nuk ishin tė shumta. Ndezi dritėn dhe po vėshtronte fluturėn. Ajo hynte nėn krevat e dilte sėrish. Krevati qėndronte i mbėshtetur nė anėn e kundėrt tė shkallėve. Mbulesa pothuaj bllokonte plotėsisht pamjen e poshtėme.

E ngriti dhe e pėrtheu nė anėn e sipėrme tė saj. Uli ngadalė trupin, vendosi gjunjtė mbi betonin e ftohtė dhe hodhi shikimin poshtė tij. Njė kornizė xhami i tėrhoqi vėmėndjen. Ishte e vetmja gjė qė qėndronte poshtė tij. U pėrkul dhe pak, shtriu dorėn dhe e tėrhoqi. Dukej e pastruar mirė nga pluhuri qė kish pasur. Vuri syzet dhe filloi tė lexojė. “Njeriu qė nuk zotėron dot ndjenjėn e keqe kthehet nė djall. Djalli kėnaqet kur ha vetveten sepse ripėrtėrihet. Unė i pėrkas atij. Kėtu prehet mėkati qė i fala kėsaj bote. Mos mė varrosni, mė hidhni nė njė humnerė tė mė shqyejnė kafshėt”. Shtangu i tėri. Ishte paralizuar deri nė shpirt. Flutura rrahu krahėt, pėrkėdheli me to priftin, nusen dhe djalin tė cilėt po zbrisnin shkallėt tė nervozuar dhe e pėrlotur fluturoi jashtė.

E Premte, 02 Maj 2008

muratori

Numri i postimeve : 24
Registration date : 16/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi